žindulys

žindulỹs, -ė̃ smob. (3^a) Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII136, KŽ; R300, MŽ402, Sut, N, [K], žindùlis (2) Kb; SD230,351, S.Dauk, D.Pošk, LsB488, L žr. 2 žinduklis: 1. Žmogus tada, nepaslušnus spaviednykuo, padabnus yra mažam kūdikiuo, kurs žinduliu tebebūdamas visų geriausioms patrovoms panėkina P. Žindulùkas maitinasi vien motinos pienu Rtn. Mažų vaikų – žindulių parodos yra, kaip rašoma, mūsų laiku Amerikoj dažnai rengiamos Vd. Našlė nekurio šitoj nepalaimoj nužuvusio darbininko, ėmusi savo žindulį, įšoko su juom į šulinį LC1887,19. Š[ventasis] Mikalojus žindulis dabar būdamas pradėjo pasnykaut seredomis ir pėtnyčiomis, truputį ką vakarop žįsdamas SPI213. Kolei Isaokas žindulis buvo, pieną tiktai turėjo, kitų valgyklų tūlų ir gardžių ragaut negalėjo SPII101. 2. Turiam ir mes teliuką, al da žindulỹs Krs. Aš didelių neperku, sako, tik šitus mažukus, kap sako, žindulukùs [veršelius] Kb. Už žindulius paršelius davė 10 iki 12 markių LC1886,15. Panemunėje … įvyko didelis veislinių kumeliukų (žindulių ir metulių) pardavimas Kel1938,73.